- kuogis
- 1 kuõgis sm. (2) Šmn žr. 2 kuogė 2: Sutryps avys visus kuogiùs Dbk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kuogis — 2 kuõgis, ė smob. (2), kuogis (1) 1. neprašytas svečias vestuvėse: Kad nekvies, važiuosma kuõgiais Užp. Vestuvėsna prisigrūdo daug kuõgių Mlt. Kuogių prisrinko daugiau kaip vestuvinykų Ds. Per vestuves kuogės visą laiką sėdėjo Rk. Kuogiu į… … Dictionary of the Lithuanian Language
guogis — sm. (1) Švnč, Zr, Rk, Lb neprašytas svečias vestuvėse, pašalninkas, kuogis: Guogis atsisėdo ažustalėj Lkm. Buvom veselijon nueję guogiais Lkm. Iškrapštyk tuos guogius Lkm. Svečiai valgo, ė guogiai šoka Dglš. Prisirinko pilna pirkia guogių Klt. Ne … Dictionary of the Lithuanian Language
kuodis — 2 kuodis sm. (1) Žmt žr. 2 kuogis 1: Kad man visus kuodžius išvytum! Ukm. Ar daug vestuvėse buvo kuodžių? Ldk … Dictionary of the Lithuanian Language
šoninis — 2 šoninis, ė smob. (1) 1. Lb, Klt nekviestas svečias (ppr. vestuvėse), kuogis: Jaunąją virkdydavo šoniniai, kuogiai Trgn. 2. Prn, Ut pašalinis, svetimas žmogus: Kad koks šoninis, tai išsarmatyč, o čia giminė Mlt. Šoniniam galva nesopa, kaip tu… … Dictionary of the Lithuanian Language